- koordinavimas
- koordinavimas statusas T sritis Politika apibrėžtis Pastangos didinti sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo nuoseklumą ir dermę. Gali apimti keitimąsi informacija, konsultavimąsi, nesutarimų arbitražą ir kitas priemones; gali būti suprantamas ir kaip rezultatas. Trūkumai išryškėja, kai vyriausybės veikloje atsiranda dubliavimas (kelios įstaigos ar padaliniai atlieka tą pačią ar panašią užduotį), spraga (nė viena įstaiga neatlieka užduoties), nenuoseklumas (politikos turi skirtingus tikslus ir tarnauja skirtingoms tikslinėms grupėms). Viešojo administravimo studijose skiriami 2 pagrindiniai modeliai: 1) hierarchinis, kai vyksta vertikalus koordinavimas „iš viršaus žemyn“, viešojo administravimo įstaigų bei postų hierarchijoje taikant tam tikras teisines nuostatas; 2) tinklinis, kai vyksta ir vertikalus, ir horizontalus viešosios politikos koordinavimas, tinkluose dalyvaujant įvairioms suinteresuotoms grupėms ir ekspertams, kuriuos sieja bendra misija, tikslai ar uždaviniai. atitikmenys: angl. coordination
Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Algimantas Jankauskas . 2007.